17. Verslas ir verslininkas

★ Kam kiekvienu atveju priklauso pelnas ir rizika? Atsakyk į klausimus.

A.Kuri verslo organizavimo forma galimai pelningiausia?
Didžiausio pelno galima tikėtis dirbant individualioje įmonėje arba pagal verslo liudijimą, nes pelno nereikia dalintis su kitais savininkais.

B.Kuri verslo organizavimo forma galimai rizikingiausia?
Didžiausia rizika taip pat dirbant individualioje įmonėje arba pagal verslo liudijimą, nes ne tik visas pelnas, bet ir visa rizika atitenka vienam žmogui. Individualioje įmonėje – bankroto atveju įmonės savininkas atsako savo asmeniniu turtu.

★ Įrodyk arba paneik mitą.

Mitų griovėjai:

1. Visi žmonės turi verslumo savybę.
Tiesa. Verslumas yra rinkinys įvairių savybių, kurios būdingos kiekvienam, tik skirtingai. Vieniems žmonėms būdinga rizikuoti, kitiems nuspėti ateities tendencijas, matyti nepatenkintą poreikį, dar kiti yra puikūs organizatoriai. Gerai išvystyta visų šių savybių visuma išskiria verslininką iš kitų žmonių.

2. Verslo pradžiai reikia milžiniško kapitalo.
Mitas. Verslui svarbiausia ne kapitalas, bet idėja. Turint gerą idėją pinigų galima pasiskolinti. Šiais laikais yra tokių verslo rūšių, kurioms nereikia didelio pradinio kapitalo, pavyzdžiui, prekyba internetu. Tačiau galima turėti milžinišką kapitalą ir neturėti verslo idėjos. Tokie žmonės gali patikėti kitų verslo idėja ir taip įdarbinti savo pinigus.

★ 3. Valdžios reguliavimas (įstatymai, draudimai) – vienintelis būdas apsaugoti pirkėjus nuo verslininkų godumo.
Mitas. Verslininkų godumą reguliuoja konkurencija. Jei verslininkas siūlo nekokybišką prekę ar paslaugą ir taip nori sutaupyti arba jei jis prašo per didelės kainos, pirkėjai pasirinks kitą verslininką ir godusis bankrutuos.

★ Pagal svarbą nurodyk 3 savybes, kurios būdingos verslininkams, ir paaiškink, kodėl taip manai. Kurios iš savybių būdingos tau? Kokiam realiam Lietuvõs ar užsienio verslininkui būdingos šios savybės?

I. Mokėjimas suprasti, ko reikia pirkėjams, nes pelno galima tikėtis tik patenkinus pirkėjų norus ir padarius tai geriau, greičiau ar pigiau nei konkurentai.

II. Iniciatyvumas, nes šalyje gali būti naudingųjų iškasenų, žmonių ir žemės, bet jei neatsiras verslininkų, kurie imsis iniciatyvos organizuoti prekių ar paslaugų gamybą, iškasenos, žemė ir žmonės liks nenaudojami.

III. Drąsa rizikuoti, nes  verslininkui informacija niekuomet nėra duota iš anksto, sąlygos nuolat keičiasi. Verslininkas spėja pirkėjų norus, jis nėra užtikrintas dėl ateities. Jis rizikuoja savo turtu. Todėl verslininkas visuomet turi judėti į priekį ir vienu žingsniu lenkti konkurentus.

★ Kurie iš pateiktų verslo patarimų veiksmingi, o kurie neduotų jokios naudos? Kodėl?

1. Nebijokite nežinomų dalykų.
Veiksminga, jei tai padeda atlikti vieną pagrindinių verslininko užduočių – žvelgti į ateitį, nuspėti pirkėjų poreikius, organizuoti išteklius.
Neturi naudos, jei imama aklai rizikuoti visiškai neįvertinus būsimų pasekmių.

2. Kelkitės anksčiau už kitus.
Veiksminga, jei tai padeda nudirbti daugiau su verslu susijusių darbų. Ryte mažesnė tikimybė, kad kas nors išblaškys darbą, nes daugelis dar miega. Ryte žmonės labiausiai susikoncentravę. Spėję nudirbti keletą darbų iš ryto, žmonės teigiamai nusiteikia visai dienai.
Neturi naudos, jei žmogui ryte keltis labai sunku ir anksti atsikėlęs jis nėra produktyvus.

3. Niekada nepaisykite kitų nuomonės.
Veiksminga, jei tai padeda atsirinkti vertingiausius patarimus, neeikvoti laiko ir energijos nenaudingiems ir blogo linkintiems komentarams ir kryptingai siekti savo tikslų.
Neturi naudos, jei kitų žmonių nuomonė neįvertinama iš principo. Taip verslininkas gali prarasti daugybę naudingų patarimų.

4. Laukite tinkamo laiko.
Veiksminga, jei laukimo laikotarpis pasirinktas įvertinus aplinkybes ir žinoma, kada ir kokiems dalykams pakitus bus galima imtis veiksmų.
Neturi naudos, jei tinkamo laiko laukimas nėra apibrėžtas ir tai tėra nepagrįstas pasiteisinimas atidėti veiklą. Tinkamiausias laikas gali ir neateiti, jei nežinosi, kas tiksliai yra „tinkamas laikas“.

5. Susiraskite verslo partnerį.
Veiksminga, jei partneris padeda geriau, greičiau ir kokybiškiau imtis veiklos, jei partneris užpildo spragas, dėl kurių vienas žmogus verslo pradėti negalėtų. Pavyzdžiui, partneris turi trūkstamą sumą pinigų, specialių gebėjimų, žinių, pažinčių ar kt.
Neturi naudos, jei partneris nėra naudingas konkrečiam verslui, tačiau pasirenkamas asmeniniais sumetimais, jei partneriu nepasitikima ir nepasidalijama atsakomybe, jei geriau sekasi dirbti ir vadovauti vienam.

6. Kostiumą nešiokite ir laisvalaikiu.
Veiksminga, jei kostiumas tavo srities versle yra svarbus ir įprastas, jei jį vilkėdamas jautiesi patogiai.
Neturi naudos, jei esi įkūręs tatuiruočių studiją ar kitą verslą, kuriame aprangos kodas yra visiškai kitoks, jei apsivilkęs kostiumą jautiesi nepatogiai.

7. Neatostogaukite pirmus 10 metų.
Veiksminga, jei sutaupytus pinigus ir laiką investuoji į verslą ir tuo esi patenkintas.
Neturi naudos, jei sutaupytus pinigus skiri kitoms asmeninėms reikmėms ir be atostogų jautiesi pavargęs, ne toks produktyvus.

8. Pelną investuokite į verslą.
Veiksminga, jei gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos yra paklausios ir patobulinus tam tikrus dalykus jas galima padaryti dar paklausesnes.
Neturi naudos, jei gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos yra nepaklausios, pirkėjai jų neperka ir net investavus pinigų, spėjama, pirkimai labai nepakis.

9. Turėkite aiškų tikslą.
Veiksminga, jei tavo tikslas sutampa su pirkėjų norais.
Neturi naudos, jei tavo tikslas nesusijęs su siekiu patenkinti pirkėjų norus.

10. Nepavydėkite sėkmingesniems už save.
Veiksminga, jei pavydas blaško, stabdo ir skatina aklai kartoti sėkmingesniųjų veiklą.
Neturi naudos, jei tai sukelia apatiją, neskatina tobulėti, būti geresniam už konkurentus.

★ Ar pateikti teiginiai teisingi, ar klaidingi?

1. Įmonės „Švieži apelsinai“ direktorius yra verslininkas.
Teisingas, jei direktorius yra ir įmonės įkūrėjas.

2. Skurdas yra natūrali žmogaus būklė.
Teisingas. Žmonės gimsta turėdami tik save, o aplinką jie turi susikurti.

3. Verslininkai visuomet siekia pelno.
Teisingas. Pelnas yra verslo variklis.

4. Verslininkai geriausiai paskirsto ribotus išteklius.
Teisingas. Siekdami pelno verslininkai turi kuo naudingiau paskirstyti išteklius, kitaip patirtų nuostolį.

5. Verslininkai mokslininkų išradimus perkelia į kiekvienus namus.
Teisingas. Siekdami pelno verslininkai naujausias technologijas pritaiko rinkos poreikiams.

6. Verslininkai žmones priverčia pirkti tai, ko jiems nereikia.
Neteisingas. Verslininkai negali priversti, jie tik siūlo, o žmonės perka arba ne.

7. Pagrindinis verslininkų tikslas – kurti darbo vietas.
Neteisingas. Pagrindinis tikslas – pelnas, o siekiant pelno tenka sukurti ir darbo vietas.

8. Verslininkams rūpi greičiau, pigiau ir patogiau patenkinti žmonių poreikius.
Teisingas. Tik taip verslininkai gali nugalėti konkurentus.

9. Siekti pelno yra neteisinga.
Neteisingas. Siekdami pelno verslininkai patenkina pirkėjų norus, sukuria darbo vietų, moka mokesčius.

★ Sukurk savo verslo idėją.

1. Verslininko vaidmuo visuomenėje. Interviu vaizdo įraše ir klausimai.

1. Kuo verslininkas skiriasi nuo samdomo darbuotojo?

2. Ar verslininko darbas yra kurti darbo vietas?

3. Kokių asmeninių savybių turi turėti verslininkas?

4. Koks yra visuomenės požiūris į verslininkus? Koks yra tavo požiūris?

2. Lietuvos verslo istorija. Interviu vaizdo įraše ir klausimai.

1. Nuo ko prasidėjo Lietuvos verslo istorija?

2. Kada ir kodėl prasidėjo tikrasis lietuviškas verslas?

3. Koks yra knygnešių indėlis į Lietuvos verslo istoriją?

4. Koks žmogus padarė didžiausią įtaką Lietuvos verslo istorijai? Kokia tai įtaka?

3. Psichologinis verslininko paveikslas. Interviu vaizdo įraše ir klausimai.

1. Kodėl lietuviams sunku suprasti, kas yra verslininkas? Ar pritari psichologės nuomonei?

2. Kas, anot psichologės, yra pasyvus agresyvumas? Kaip jis susijęs su verslumu?

3. Koks pagrindinis psichologinis aspektas trukdo žmonėms imtis verslo? Ar pritari tokiam teiginiui?

4. Kokia psichologinė savybė lietuviams padeda imtis verslo? Kodėl ji svarbi? Ar tu turi šią savybę?

5. Ar pritari apklausos dalyvių nuomonei, kad verslo verčiau turi imtis vyrai, ne moterys? Kodėl?

4. Vaizdo įraše užduodamas klausimas susijęs su vienu verslui būdingu reiškiniu – bankrotu. Sustabdykite įrašą 0:38 ir leiskite mokiniams paspėlioti, vėliau parodykite teisingą atsakymą.

Aktyvi užduotis – „Elevator pitch“ (trumpas dalykinis prisistatymas potencialiam investuotojui ar partneriui).

Paprašykite mokinių, kad jie įsivaizduotų esantys pradedantieji verslininkai, kurie atsitiktinai lifte susitinka potencialų investuotoją ar verslo partnerį (pavyzdžiui, Ilja Laursą, Marką Zuckerbergį, Billą Gatesą ar kt.). Jie turi pristatyti savo idėją, ja įtikinti, užmegzti kontaktą ir palikti neišdildomą įspūdį.

Skaičiavimo užduotis.

Įmonės, kuri gamina planšetinius kompiuterius, metinės pardavimo pajamos yra  4.625 mln. Eur.  Iš viso per X metų buvo pagaminta 20 tūkst. planšetinių kompiuterių. Vieno kompiuterio pagaminimo savikaina yra 100 Eur. Darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti per X metų reikėjo 1.312 mln. Eur, kitos įmonės sąnaudos tais metais sudarė 864,7 tūkst. Eur. Nuo apskaičiuoto pelno įmonei reikėjo sumokėti 15 proc. pelno mokestį į valstybės biudžetą.  Nustatykite, ar ši įmonė per X metų dirbo pelningai?

Atsakymas:

Apmokestinamas pelnas: 4 625 000 – (20 000 × 100) –  1 312 000 – 864 700  = 448 300 Eur
Pelno mokestis: 448 300 × 0,15 = 67 245 Eur
Pelnas, atskaičius pelno mokestį: 448 300 – 67 245 = 381 055 Eur

Įmonė dirba pelningai, nes atskaičius mokesčius jos grynasis pelnas yra 381 055 Eur.

Informacija! Kaip įsteigti UAB?

Vaizdo įrašas „Lažinuosi, kad manei, jog turi nekęsti šių vaikinų“.

Mokytojos Jolantos Čėsnienės (Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla) užduotis.

Mokytojo Antano Petrėčio (Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija) užduotis.

Mokytojos Inesos Korvel (Vilniaus r. Šumsko pagrindinė mokykla) užduotis.

Užduokite mokiniams šiuos klausimus, paprašykite aptarti poromis:

»Kaip manote, kokios yra pagrindinės verslininko funkcijos visuomenėje?

a.) Paskirstyti ribotus išteklius

b.) Gaminti prekes.

c.) Kurti darbo vietas.

d.) Mokėti mokesčius.

e.) Uždirbti pelną.

f.) Kurti naujus produktus.

g.) Kita

»Su kuriais apibūdinimais jums asocijuojasi verslininkas? Kodėl?

a.) Labdara

b.) Sunkus darbas.

c.) Rizika

d.) Inovacijos

e.) Kūrybingumas.

f.) Prabanga

g.) Korupcija

h.) Kita

»Ar yra verslininkų, kuriuos gerbiate? Kas jie? Už ką gerbiate?

»Kas lemia jūsų požiūrį į verslininkus?

a.) Žiniasklaida.

b.) Mano kaip vartotojo patirtis.

c.) Mano kaip darbuotojo patirtis.

d.) Šeima, draugai.

e.) Kita

»Ar norėtum tapti verslininku? Kodėl?

Patarimas! Palyginkite mokinių atsakymus su visuomenės nuomone: http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/04/verslininko—vaizdis-2017.pdf

»Radijo laida, tyrimo aptarimas:

http://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/ekonomika-siandien-verslininko-ivaizdis-lietuvoje/lrinka

Klausimai po laidos:

1. Ar pritariate nuomonei, kad pagrįstą nuomonę apie verslą ir verslininką gali susidaryti tik jei pats dirbai verslo įmonėje?

Galima pritarti, nes praktikoje geriausiai atsiskleidžia ekonomizavimo momentas. Svarbu suprasti skirtingų verslo dalyvių interesus ir tą geriausiai gali padaryti pats būdamas ir darbuotoju, ir pirkėju, o gal net darbdaviu. Darbuotojai nori dirbti kuo lengviau ir uždirbti kuo daugiau, pirkėjai nori gauti kuo geresnę prekę už kuo mažesnę kainą, darbdaviai stengiasi suderinti abiejų pusių norus. Taip pat yra žmonių, kurie nėra dirbę versle ar pradeda dirbti verslo įmonėje po valstybinės tarnybos, jie dažnai verslą supranta kaip nelabai garbingą, orų, prestižinį užsiėmimą. Į verslą jie žiūri abstrakčiau

2. Kaip manote, kodėl skiriasi jaunų ir vyresnių žmonių požiūris į verslininko vaidmenį? Kokie šie požiūriai? Kodėl jie skiriasi?

Požiūris priklauso nuo konkrečių žmonių ir jų patirčių, bet tyrimai rodo, kad jauni žmonės pozityviau žiūri į verslą nei vyresnioji karta. Tą galima aiškinti istorine sovietine patirtimi, kai ekonomiką, gamybą ir iš dalies vartojimą kontroliavo valdžia. Taip sukuriama iliuzija, kad gerovę kuria ne verslas, bet valstybė.

3. Ar galima susidaryti pagrįsta nuomonę apie verslininkus, remiantis tik žiniasklaidos pateikiama informacija?

Sudėtinga susidaryti argumentuotą nuomonę tik iš vieno šaltinio. Žiniasklaida dažnai iškelia pačius svarbiausius, opiausius įvykius, vieno ar kito verslininko sėkmes ar nesėkmes, bet tai nebūtinai atspindi realią situaciją.

4. Ar sutinkate, kad verslas yra kultūros dalis, kodėl?

Taip, nes pirminė kultūros reikšmė yra perdirbti gamtos išteklius taip, kad jie būtų tinkami naudojimui, kad jie palengvintų žmonių gyvenimą. Kultūra yra skirtinga nuo gamtos būtent dėl žmogaus įsikišimo, aplinkos pavertimo tinkama gyventi.

Sovietmečiu, kai Lietuvoje vyravo planinė ekonomika, atsirasdavo ir privati verslininkystės iniciatyva. Žmonės pirkdavo ir perparduodavo turguje prekes (drabužius, gėles, maistą ir kt.), teikdavo įvairias paslaugas (megzdavo, siūdavo, remontuodavo ir kt.) ir taip prasimanydavo papildomų pinigų. Paprašykite mokinių paklausinėti tėvų ar senelių, kokia papildoma verslo veikla jie užsiėmė sovietmečiu.

Aprašykite šį interviu, atsiųskite mums ir gaukite nemokamą prisijungimą prie Mokytojo knygos neribotam laikui.

Galimi interviu klausimai:

• Koks buvo pagrindinis jūsų darbas sovietmečiu?
• Ar užsiėmėte kita, papildoma veikla tam, kad užsidirbtumėte? Kokia tai buvo veikla?
• Kodėl teko užsiimti papildoma veikla?
• Dėl kokių priežasčių užsiėmėte būtent šia veikla?
• Kaip nustatydavote prekės/paslaugos kainą?

Išbandykite Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ekonomikos mokytojos Eglės Vasiliauskaitės verslo blogo užduotį

Išbandykite Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos mokytojos Ritos Adomaitienės užduotį!